Varikozinių kojų venų diagnostika, stadijos ir gydymas

Daugelis žmonių į pirmuosius venų varikozės požymius nežiūri rimtai, laikydami juos tik kosmetiniu defektu. Tiesą sakant, tai netiesa. Liga yra sudėtinga, sudėtinga, ji gali žymiai pabloginti bendrą žmogaus sveikatą ir sukelti pavojingų pasekmių.

Be to, tai neigiamai veikia paciento savijautą, veiklą ir išvaizdą. Todėl ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas padės užkirsti kelią ligos vystymuisi ir apsaugoti organizmą nuo daugelio neigiamų venų varikozės apraiškų.

Venų varikozės priežastys ir simptomai

Dauguma mokslininkų mano, kad paveldimumas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl išsivysto venų varikozė. Jei šeimoje yra buvę venų varikozės atvejų, galima teigti, kad šeimos nariai turi daug didesnę riziką susirgti šia liga.

Kitas dažniausias atvejis – padidėjęs kojų apkrovimas, dėl kurio sutrinka kraujo nutekėjimas ir venų vožtuvų veikla. Rizikos grupei priklauso tie, kurie turi antsvorio, gyvena sėsliai, dirba sėdimą darbą arba daug laiko praleidžia ant kojų. Taip pat rizikuoja susirgti rūkaliai, asmenys, turintys hormoninių ir endokrininių sutrikimų, sergantys kraujo ligomis, turintys didelį fizinį krūvį.

Norint nustatyti ligos priežastis, labai svarbu laiku diagnozuoti kojų venų varikozes. Žmonės, kurių šeimoje yra sirgusių šia liga, turėtų reguliariai tikrintis, net jei nėra jokių simptomų. Jei atsiranda simptomų, tai reikia padaryti kuo greičiau.

Kaip ir kitas ligas, ankstyvose stadijose „pagautas“ venų varikozė gali būti gydoma daug efektyviau.

Pacientui pavyksta užkirsti kelią greitam ligos vystymuisi ir itin negražių bei labai skausmingų mazgų atsiradimui ant galūnių.

Varikozinių venų požymiai gali būti šie:

• Sunkumas kojose, kuris žymiai padidėja po menkiausio krūvio, bet gali pasireikšti ir esant visiškos ramybės būsenai.
• Patinimas, kuris susidaro apatinėje kojos dalyje, čiurnos ir pėdos pėdos srityje.
• Skausmas kojose, pasireiškiantis nuobodu, skausmingu skausmu, mėšlungiu, audinių „plečiasi“ iš vidaus ir deginimu, ypač po fizinio krūvio.
• Tromboflebito atsiradimas, tai yra uždegiminis procesas kraujagyslės sienelėje, užpildytoje kraujo krešuliu.

Ligai progresuojant kraujagyslių sienelės platėja, plonėja ir susidaro didelės venų varikozės. Jie gali būti skirtingose vietose (hemoroidai yra tam tikra venų varikozės forma), tačiau ypač pastebimi ir skausmingi apatinėse galūnėse. Jei liga bus apleista, ligoniui bus sunku judėti, jį kankins nuolatiniai skausmai, pablogės sveikata, sumažės darbingumas.

Negydoma arba netinkamai parinkta venų varikozė gali itin neigiamai paveikti sveikatą ir sukelti daugybę pavojingų komplikacijų.

Ligos stadijos

Venų varikozės simptomai priklauso nuo ligos stadijos.

Pagal tarptautinius standartus atsižvelgiama į 6 ligos stadijas:

• 0 etapas – pati ligos pradžia, kai pats ligonis gali net neįtarti, kad jau serga. Išorinių apraiškų nėra, tačiau žmogus periodiškai skundžiasi skausmu ir sunkumu kojose, mėšlungiu ir patinimu, kurie atsiranda naktį po menkiausio krūvio. Net ir visapusiškai ištyrus ligos požymių galima neaptikti, tačiau jų pasireiškimo galima tikėtis bet kada.
• 1 etapas – šiame etape, be paciento nusiskundimų, ant kojų atsiranda voratinklinės venos ar net jų tinklas. Apsilankymas pas gydytoją, kuris atliks išsamią diagnozę ir pradės gydymą, gali užkirsti kelią visiškos ligos išsivystymui ir išsaugoti pėdų grožį bei sveikatą.
• 2 etapas – laikoma venų varikoze. Per šį laikotarpį stebimas visas požymių „rinkinys“ - nuo nuolatinių paciento skundų iki išsiplėtusių venų ir mazgelių susidarymo po galūnių oda. Simptomai ir išorinės apraiškos žymiai sustiprėja po fizinio krūvio, vaikščiojimo aukštakulniais ar ilgo nejudančio sėdėjimo.
• 3 etapas – pablogėja paciento būklė, nes prie esamų simptomų pridedamas patinimas. Paprastai tai praeina po naktinio poilsio, tačiau vakare paciento kojos vėl labai patinsta ir pradeda skaudėti. Edema sukelia maistinių medžiagų sąstingį, oda tamsėja, patinsta ir skauda. Uždegiminiai procesai palaipsniui atsiranda nuo mažų plotų iki didelių paveiktų sričių. Kai atsiranda infekcija, atsiranda erškėtuogių su verkiančiais paviršiniais pažeidimais, kuriuos labai sunku išgydyti. Ant kūno atsiranda balkšvų atrofuotos odos vietų, kurios vėliau gali virsti trofinėmis opomis.
• 4 etapas – paciento būklę apsunkina atsiradusios trofinės opos, kurios iki šiol sėkmingai gyja.
• 5 etapas – negyjančios trofinės opos. Bendra paciento būklė nepatenkinama.

Teisingai atlikta kojų venų varikozės diagnostika padės nustatyti ne tik pačią ligą, bet ir ligos stadiją. Kuo jis mažesnis, tuo gydymas bus lengvesnis ir greičiau bus pasiektas optimalus efektas.

Galimos komplikacijos

Išplitusią venų varikozę gali komplikuotis egzema ir tromboflebitas.

Jei liga negydoma arba naudojamos netinkamos priemonės, ją gali komplikuoti šios problemos:

1. Trofinės opos. Jie yra skausmingi, atrodo negražiai, gali labai užsidegti ir juos labai sunku gydyti. Jei priežastis nepašalinama, jos gali atsidaryti vėl ir vėl.
2. Ūminė paviršinių venų tromboflebito forma.
3. Flebotrombozė.
4. Kraujavimas iš mazgų, susidariusių iš suplonėjusių kraujagyslių su varikoze. Jie atsiranda dėl kraujagyslių sienelių plyšimų, dėl kurių atsiranda didžiulis kraujavimas. Jei jis nesustabdomas laiku, kraujo netekimas gali būti toks didelis, kad gali būti mirtinas.
5. Tromboembolija, tai yra, kraujo krešulio atsiskyrimas ir jo perkėlimas kraujotaka į kitą vietą, kur gali sukelti trombozę. Jei embolija patenka į didelį kraujagyslę, pvz., į plaučių arteriją, ji gali sukelti rimtų problemų arba mirtį.
6. Pieniškas arba mėlynas patinimas. Šios būklės rodo įvairių kraujagyslių pažeidimus, sukelia didelių kančių, sukelia trofinių opų vystymąsi ir kartais gali tapti audinių mirties pradžia dėl staigaus jų mitybos sutrikimo. Tai ypač sunkiais atvejais gali sukelti galūnės amputaciją.

Diagnostikos metodai

Pagrindinė kojų venų varikozės diagnozė yra Doplerio ultragarso metodas. Šiuo metodu gydytojas gali aptikti ne tik išsiplėtusias venas, bet ir įvertinti giliųjų ir paviršinių venų vožtuvų būklę, nustatyti kraujo krešulių ar kitų darinių buvimą kraujagyslių spindyje.

Procedūra pacientui neskausminga; jis atliekamas gulint arba pilvo padėtyje; kartais gydytojas paprašo paciento atlikti papildomą procedūrą stovint, kad nustatytų kitoje padėtyje nematomus pažeidimus.

Tyrimui pasiruošti nereikia.

Be to, pacientui gali būti paskirti kiti tyrimai ir tyrimai. Svarbus kraujo tyrimas, kuris parodo skysčio būklę ir polinkį į padidėjusį trombų susidarymą.

Gydymo ypatumai

Nustačius kojų venų varikozę, gydytojas parinks tinkamą gydymą, kuris priklausys nuo ligos stadijos.

Visų tipų poveikis ligai gali būti suskirstytas į:

1. Konservatorius.
2. Chirurginis.

Pastarųjų būdų griebiamasi tada, kai būklė jau labai pažengusi ir konservatyviais metodais pasiekti teigiamo efekto nepavyksta. Tokiu atveju atliekama chirurginė pažeistų venų sričių ekscizija. Iš karto po intervencijos reikalingi specialūs kompresiniai drabužiai. Paprastai per parą po operacijos pacientas išleidžiamas namo.

Jei liga nustatoma laiku, galite kreiptis į konservatyvų metodą. Tai apima vaistus, skleroterapiją arba lazerio koaguliaciją ir suspaudimą.

Vaistų parinkimas priklauso nuo daugelio priežasčių, todėl kiekvienam pacientui juos individualiai parenka gydantis gydytojas.

Dažniausiai į vaistų sąrašą patenka antikoaguliantai, tai yra kraują skystinančios ir kraujo krešulių susidarymo neleidžiančios medžiagos, taip pat priešuždegiminiai vaistai flebitui gydyti ir jo plitimui stabdyti.

Skleroterapija – tai procedūra, kai injekcijos būdu į kraujagyslę suleidžiama speciali medžiaga, dėl kurios kraujagyslės sienelės sulimpa. Susidaro randas, sergantis indas „išsijungia“ iš kraujotakos, laikui bėgant miršta ir išnyksta. Kūno paviršiuje neliko pėdsakų iš anksčiau ten buvusių mėlynų indų ar „žvaigždžių“. Procedūra atliekama labai greitai ir nereikalauja anestezijos.

Jei reikia pašalinti didesnius kraujagysles, naudojamas lazerinis koaguliacijos metodas. Šiuo tikslu taikant vietinę nejautrą į veną įvedamas specialus šviesos kreiptuvas, kuris praleidžia lazerio spindulį. Jis tiesiogine prasme užsandarina indą, krešėdamas joje kraują. Dėl to sklerozės metu miršta taip pat, kaip ir smulkesnės kraujagyslės.

Kompresinių drabužių dėvėjimą skiria gydytojas, kuris taip pat parenka gaminio tipą ir klasę. Tokios priemonės naudojimas taip pat gali būti profilaktinis. Tam reikia specialių (ne medicininių!) trikotažo. Jie skirti žmonėms, kuriems gresia pavojus, tiems, kurie daug laiko praleidžia ant kojų arba sėdi nejudėdami.

Prevencija

Aktyvus ir sveikas gyvenimo būdas yra geriausia venų varikozės prevencija.

Venų varikozės išsivystymo galima išvengti laikantis šių rekomendacijų:

1. Numesti svorio. Nutukimas ar antsvoris prisideda prie daugelio ligų, įskaitant venų varikozę, išsivystymo.
2. Pašalinkite pernelyg didelį venų stresą, įskaitant tuos, kuriuos sukelia intensyvi sportinė veikla. Pagrindiniai „provokatoriai“ yra sunkioji atletika, kultūrizmas ir tenisas.
3. Nustokite kasdien avėti nepatogius batus su labai aukštais kulnais. Jis turėtų būti naudojamas tik ypatingomis progomis, o kasdieniniam dėvėjimui tinka žemesnio ir stabilesnio kulno batai.
4. Venkite naudoti kojines ir apatinius su elastinėmis juostomis, kurios suspaudžia kraujagysles. Ypač pavojingi daiktai su guminėmis juostomis.
5. Venkite per ilgai maudytis karštoje vonioje, lankytis pirtyse ir saunose arba būti tiesioginiuose saulės spinduliuose.
6. Rūkymas gali būti vienas iš veiksnių, provokuojančių kraujotakos sistemos veiklos sutrikimus, todėl jo taip pat reikėtų vengti.

Saikingas pratimas, reguliarūs pasivaikščiojimai, darbo pertraukimas stovint ar sėdint, norint šiek tiek pavaikščioti ar atlikti pratimus, padės jums niekada nesusipažinti su šia pavojinga ir nemalonia liga – venų varikoze.